Dantų kariesas, arba ėduonis, yra lėtinis danties kietųjų audinių pažeidimas, kuriam vystantis kietuose danties audiniuose mažėja mineralinių medžiagų – t. y. kalcio ir fosforo. Šiam pažeidimui pažengus, prasideda danties irimo procesas ir jo vainike susiformuoja kariozinė ertmė, dar vadinama „skyle“. Anot Radviliškio „MediCA klinika“ gydytojos odontologės Genovaitės Žemaitienės, dantų karieso išsivystymą lemia tiek įgimti veiksniai, tiek gyvenimo būdas, burnos higiena ir mitybos įpročiai.
„Prie įgimtų veiksnių galima priskirti dantų formą, jų vainiko vagelių gylį, dantų išsidėstymą žandikaulyje, seilių kiekį ir burnos mikroorganizmų aktyvumą – tai veiksniai, kurių pakeisti mes negalime, tačiau mitybos įpročiai bei dantų priežiūros įpročiai yra kiekvieno paciento atsakomybė, priklausanti tik nuo jo“, – sako G. Žemaitienė ir priduria, jog pagal tai, kaip giliai pažeisti danties kietieji audiniai, dantų kariesas (ėduonis) gali būti skirstomas į paviršinį, vidutinį ir gilų.
Paviršinio dantų karieso gydymas
Emalio – paviršinio karieso – atveju, pacientai dažniausiai nejaučia jokių simptomų, tačiau gali pastebėti pakitusios spalvos dėmes ant dantų. Esant kietai dėmei, gydytojas odontologas dažniausiai nenustato emalio trupėjimo požymių ir tokiam dančiui nėra reikalingos ypatingos procedūros – siekiama stabilizuoti prasidėjusią danties audinių demineralizaciją, o to pasiekiama vietiškai naudojant fluoro tirpalus arba laką.
„Negydant karieso, šis plinta gilyn ir pažeidžia gilesnį danties vainiko sluoksnį, o tai lemia, jog susiformuoja kariozinė ertmė ir procesas pereina į vidutinio karieso stadiją. Jos metu dantis gali būti jautrus cheminiams ir terminiams dirgikliams, pavyzdžiui, kietas ir saldus maistas gali sukelti skausmą, praeinantį išskalavus burną arba išsivalius dantis“, – pasakoja G. Žemaitienė.
Pacientui visuomet patariama naudoti dantų pastą su fluoru, taisyklingai valyti dantis, sumažinti angliavandenių vartojimą bei reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktinei apžiūrai.
Vidutinis kariesas: invazinis gydymas – neišvengiamas
Esant vidutiniam kariesui, susitikimas su gydytoju odontologu yra neišvengiamas, o jo metu taikomas invazinis gydymo metodas – danties gręžimas. Šio gydymo tikslas yra pašalinti suirusį danties audinį bei atstatyti danties paviršių. Esant poreikiui, procedūra gali būti atliekama naudojant aplikacinę (dantų sutepimas nuskausminančiu geliu) arba infiltracinę (nuskausminamųjų vaistų suleidimas) nejautrą.
„Tik išvalius pažeistą dantį galima atstatyti susidariusį defektą. Tam naudojamos dantų plombos, kurios yra kelių rūšių: šviesoje kietėjančios, cheminio kietėjimo ir sidabro amalgamos plombos. Tinkamiausią iš jų parenka gydytojas, dažniausiai pasitaręs su pacientu ir įvertinęs bendrą burnos būklę bei tolimesnius gydymo tikslus. Pavyzdžiui, jeigu dantis turi būti dengiamas vainikėliu, tokiu atveju geriau naudoti cheminio kietėjimo plombą“, – teigia Radviliškio „MediCA klinika“ gydytoja odontologė.
Negydant giliojo karieso galima netekti dantų
Anot odontologės G. Žemaitienės, neišgydžius vidutinio karieso, prasideda giliojo karieso stadija. Tai reiškia, jog danties kietuose audiniuose susidaro gili ertmė ir kabantys emalio kraštai, o ertmės dugne atsiranda daug tamsios spalvos audinių. Dantis įprastai tampa itin jautrus cheminiams ir terminiams dirgikliams, o kramtant maistą jaučiamas žymus skausmas.
„Gilus kariesas gydomas panašiai kaip ir vidutinis, visgi, kai kuriais atvejais, siekiant apsaugoti danties nervą (pulpą) nuo uždegimo, ertmės dugnas dengiamas pulpą apsaugančia priemone, pavyzdžiui, kalcio pasta arba biodentitu, siekiant išsaugoti gyvą pulpą, ir tik tada dedama plomba. Negydant šios stadijos karieso, atsiranda pulpos uždegimas (ypač jaučiamas naktį), plintantis į aplinkines sritis. Jeigu laiku nesikreipsite į gydytoją, jums gali išsivystyti pūlinys, dėl kurio teks atsisveikinti su keliais aplinkiniais sveikais dantimis“, – aiškina gydytoja odontologė.
Prevencija prasideda dar vaikystėje
G. Žemaitienė primena, jog norint turėti sveikus dantis, būtina jais pradėti rūpintis nuo paties pirmojo dar kūdikystėje. Vaikui augant, tėvai turėtų jam padėti ugdyti tinkamus dantų priežiūros įpročius, o išdygus pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą ir pasinaudoti valstybės finansuojama dantų vagelių silantavimo (dengimo) paslauga.
„Rūpinkitės ne tik burnos higiena, bet ir ugdykite teisingus mitybos įpročius – venkite didelio kiekio angliavandenių turinčių produktų ir gazuotų gėrimų bei saldumynų, kurie itin stipriai prikimba prie dantų. Jeigu šių produktų pavartojote – praskalaukite burną šiltu vandeniu. Taip pat nepamirškite, jog po rūgštaus maisto dantis valytis galima ne anksčiau, kaip po pusvalandžio“, – esminiais dantų priežiūros patarimais dalinasi Radviliškio „MediCA klinika“ gydytoja odontologė G. Žemaitienė.
Dantų sveikata – kiekvieno iš mūsų atsakomybė, todėl atkreipkite dėmesį į gydytojos patarimus bei nepamirškite profilaktiškai bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją odontologą, o du kartus – pas burnos higienistą, kurie pasirūpins jūsų sveika šypsena.
