2020 metų pabaigoje nepriklausomą elektros tiekėją pirmą kartą pasirinko daugiau kaip 87 tūkst. didžiausių buitinių vartotojų. Vis dėlto, elektros kainoms šiemet ėmus kilti dalis gyventojų buvimu laisvoje rinkoje gali nusivilti, jei pasirinko su biržos kaina tampriai susietus mokėjimo planus, perspėja ekspertai.
Elektros tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga atkreipia dėmesį, kad nuo metų pradžios elektros kainos patraukė į viršų. Augimas neabejotinai atsispindės ir sąskaitose vartotojams, kurių tai tikrai nenudžiugins.
„2020 metai elektros pirkėjams buvo palankūs, nes dėl įvairių priežasčių kainos rinkoje krito, kai kuriais mėnesiais – net ir iki rekordinių žemumų. Optimistiškai nusiteikę vartotojai pasiryžo ir šiemet kliautis elektros kaina biržoje, tačiau ši pasuko priešinga kryptimi ir dabar svarbiausias klausimas – ką daryti? Nors mūsų patirtis rodo, kad per ilgesnį laiką kainų augimo ir mažėjimo pikai „išsilygina“, tačiau ir trumpuoju laikotarpiu situaciją vartotojas gali keisti“, – sako M. Giga.
Jis pataria perskaityti sutarties sąlygas ar iškart kreiptis tiesiai į savo elektros tiekėją bei išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis vietoje turimo mokėjimo plano būtų galima pasirinkti kitą. Jei nepavyksta susikalbėti su esamu elektros tiekėju, galima kreiptis į kitą. Pasak M. Gigos, elektros rinkos liberalizavimas vartotojui suteikia gerokai daugiau laisvės ir tuo reikėtų naudotis.
„Turimo plano atsisakymas ir kito elektros kainos plano pasirinkimas gali kainuoti tam tikrą vienkartinį netesybų mokestį. Tačiau reikėtų pasikonsultuoti su specialistais ir įsivertinti, ar tai nebus pigiau nei pasiryžti atlaikyti augančių elektros kainų spaudimą. Jei susidariusioje situacijoje jaučiatės nepatogiai – keiskite ją. Mes, kaip elektros rinkos atstovai, esame už tai, kad vartotojai nenusiviltų atvira rinka ir išmoktų joje būti aktyvūs“, – pabrėžia „Elektrum Lietuva“ vadovas.
Lūkesčių ir realios situacijos išsiskyrimą nulėmė 2020 metų situacija, įkvėpusi daug optimizmo vartotojams.
Pernai balandį ir gegužę elektros kaina krito iki rekordinių žemumų. Tai iš dalies lėmė prasidėjusi COVID-19 pandemija, taip pat elektros gamybos perviršis bei palankios hidrometeorologinės sąlygos.
Paprastai elektros tiekėjai pateikia indikacinę kainą remdamiesi praėjusio laikotarpio vidurkiais, todėl ir kai kurie vartotojai turi nepagrįstus lūkesčius, jog jų kaina bus tokia maža, kokia buvo pernai. M. Gigos teigimu, nekeista, jog klientams toks patrauklus atrodė planas, susietas su elektros kaina biržoje.
„Turime didelį neatitikimą tarp vartotojų lūkesčių ir realybės, nes ir situacija šiemet kita. Dėl pandemijos daugiau elektros suvartojama dieną, Norvegija elektrą šiais metais ims eksportuoti į Vokietiją ir Didžiąją Britaniją, o Švedija atsisako dalies atominių jėgainių pajėgumo. Palyginti su prognoze pirmajam šių metų ketvirčiui, sprendžiant pagal finansinius sandorius reali elektros kaina yra apytiksliai dvigubai didesnė. Akivaizdu, kad elektros kaina kyla, todėl vartotojams paskaičiuotas tarifas skirsis nuo jų lūkesčių tikrai apčiuopiamai“, – teigia M. Giga.
Jo vertinimu, prognozuoti perspektyvą remiantis praėjusių laikotarpių duomenimis yra labai nedėkingas dalykas, nes situacija akimirksniu gali pasikeisti iš esmės. Vis dėlto, jei jaučiama, kad renkantis mokėjimo už elektrą planą padaryta klaida – geriau ją nelaukiant taisyti.
Lietuvai atveriant elektros tiekimo rinką nepriklausomoms įmonėms, vis daugiau buitinių vartotojų galės individualiai rinktis tiekėją. Galutinai šalies elektros rinka bus liberalizuota iki 2023 metų.
