Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, budėjimą namuose konstatavo, kad UAB „Vakarų laivų remontas“ nebuvo tinkamai atsiskaičiusi su iš darbo atleistu locmanu.
Ginčas byloje kilo dėl darbdavio pareigos tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Darbuotojas dirbo įmonėje locmanu 7,5 metų, darbo sutartimi atsakovui buvo nustatyta 40 val. darbo savaitė, tačiau, darbuotojo teigimu, realiai darbo valandos buvo ilgesnės, nes jis nuolat dirbo viršvalandžius, taip pat naktimis, savaitgaliais, švenčių dienomis. Faktiškai dirbtas laikas (ne tik nurodytas darbo sutartyje) buvo fiksuojamas paties darbuotojo pildytuose darbo laiko žiniaraščiuose, kurie buvo siunčiami ieškovei. Darbuotojas prašė priteisti iš įmonės 39 254,06 Eur už budėjimą namuose, netesybas ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (25 903,76 Eur už viršvalandžius buvo priteista Darbo ginčų komisijos sprendimu). Su tokia pozicija darbdavė UAB „Vakarų laivų remontas“ nesutiko ir kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad yra sumokėjusi darbuotojui visą darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, o darbuotojas neturi teisės iš įmonės reikalauti papildomai sumokėti prašomas sumas už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio dienomis ir budėjimą namuose, prašomus delspinigius ir neturtinės žalos atlyginimą.
Apylinkės teismas darbuotojo reikalavimus laikė iš dalies pagrįstais ir priteisė jam 10 349,31 Eur atlyginimą už viršvalandžius, 8 386,72 Eur atlyginimą už darbą poilsio dienomis, 12 883,52 Eur papildomą užmokestį už budėjimą namuose (už 32 mėnesius), 4 026,08 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, iš viso 35 645,63 Eur (neatskaičius mokesčių). Su tokiu sprendimu nesutiko abi šalys – darbdavys prašė jį panaikinti ir pripažinti, kad yra tinkamai atsiskaityta, o darbuotojas prašė priteisti didesnes sumas už viršvalandžius, už darbą naktį ir budėjimą namuose, iš viso 69 183,90 Eur (neatskaičius mokesčių).
Apygardos teismas abiejų apeliantų skundus atmetė ir konstatavo, kad darbdavys visgi nebuvo tinkamai atsiskaitęs su atleidžiamu darbuotoju. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog darbuotojas dirbo viršvalandžius, kurių darbdavys tinkamai įmonės dokumentuose neužfiksavo. Teismas vertino, jog darbuotojo pildytuose žiniaraščiuose buvo tinkamai užfiksuoti dirbti viršvalandžiai, apie juos buvo žinoma ir darbdaviui, nes darbuotojas žiniaraščius siųsdavo įmonės administratorei, o darbdavys niekada dėl darbuotojo nurodytų viršvalandžių pastabų, nesutikimo nereiškė. Teismas, pripažinęs faktą, kad buvo dirbti viršvalandžiai, nustatė, kad dirbtų viršvalandžių skaičius viršijo įstatyme nustatytą maksimalų 180 valandų viršvalandinio darbo per metus skaičių. Atsižvelgus į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, kad visas viršvalandinis darbas buvo dirbtas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, darbuotojui už viršvalandžius priteistos sumos negali viršyti maksimalaus (180 valandų) viršvalandinio darbo valandų skaičiaus.
Teismas kaip neįrodytus atmetė darbdavio argumentus, kad darbuotojas neturi teisės į papildomą užmokestį už darbą poilsio dienomis, nes poilsio dienos buvo nustatytos kaip darbo dienos pagal grafiką. Teismas pripažino, kad darbdavys darbo žiniaraščiuose tinkamai neužfiksavo ir darbo poilsio dienomis ir už tokį darbą tinkamai neatsiskaitė. Darbuotojas prašė priteisti papildomą užmokestį už darbą nakties metu, taikant du didesnius tarifus, t. y. 1,5 (viršvalandžių tarifas) ir dvigubo (nakties darbo tarifas) darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius. Apygardos teismas tokį reikalavimą laikė nepagrįstu ir konstatavo, kad už atsakovo nurodytas nakties metu dirbtas valandas atlyginimas skaičiuojamas taikant tik vieną didesnį tarifą, t. y. mokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbą poilsio dienomis, o reikalavimas dėl papildomo užmokesčio už tas pačias darbo valandas nakties metu yra nepagrįstas.
Vertindama priteistos sumos už budėjimą namuose pagrįstumą (darbuotojas prašė priteisti daugiau nei 3 kartus didesnę sumą už budėjimą namuose pagal budėjimo valandų skaičių), teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Darbo kodekso nuostatas už budėjimą namuose mokama fiksuoto dydžio – ne mažiau kaip 20 procentų vidutinio darbo užmokesčio – priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Esant tokiam teisiniam apmokėjimo už budėjimą namuose reglamentavimui, pripažinta, kad darbuotojas nepagrįstai skaičiavo budėjimo namuose valandas.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)
